«

»

Po žaidynių Kaune – išvados ir mintys apie Druskininkus

2017 metų Pasaulio lietuvių sporto žaidynės dalyviams suteikė daug emocijų, kuriomi visi gyvens artimiausius 4 metus. Žvelgdami į pasibaigusį renginį ir 2021-aisiais laukiančiams XI žaidynes, kurios vyks Druskininkuose, su žaidynių pagrindine organizatore Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) generaline sekretore Agne Vanagiene aptarėme šiemet įgytą patirtį.


X pasaulio lietuvių sporto žaidynių nugalėtojai ir prizininkai
Žaidynių Forumo protokolas
Žaidynių Forumo rezoliucija


A. Vanagienės teigimu, šių metų žaidynės įrodė, kad toks renginys ne tik nepraranda savo svarbos, bet tampa vis aktualesnis.

„Šių metų žaidynės buvo rekordinės pačiomis įvairiausiomis prasmėmis. Turėjome daugiausia dalyvių, daugiausia šalių, iš kurių atvyko užsienio lietuviai, daugiausia arenų ir pan. Taip pat visi pastebėjo, kad pirmą kartą žaidynėse matė labai daug jaunų veidų. Visi puikiai žinome lietuvių emigracijos temą, mūsų tautiečių įvairiose šalyse tik gausėja, tad Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kaip būdas jiems išsaugoti lietuvybę, proga susiburti gimtinėje, pabendrauti tarpusavyje, tampa tik svarbesnės. Šiemet žaidynėse buvo lietuvių kilmės užsienio šalių piliečių, kurie pirmą kartą aplankė protėvių žemę, buvo ir keletas asmenų, kurie į Kauną atvyko su bilietu į vieną pusę. Jie į užsienį nebeišvyks, liks gyventi Lietuvoje. Visa tai įkvepia, skatina vykdyti šį prasmingą darbą“, – kalbėjo LSFS generalinė sekretorė.

– Agne, kokie įspūdžiai liko po žaidynių?

– Pirmiausia, norėčiau visiems paaiškinti, kaip atrodo pati žaidynių struktūra. Žaidynės yra labai didelis kompleksinis renginys, kuriame dalyvauja tūkstančiai žmonių, varžomasi daugybėje sporto šakų skirtingose bazėse. Tokį renginį suorganizuoti, viską suderinti tikrai nėra lengva.

Žaidynes rengianti LSFS turi vos 3 darbuotojus, kurie atlieka visus parengiamuosius darbus. Vykdome dalyvių registraciją, per viešųjų pirkimų procedūras įsigyjame dalyvių nakvynes, transportą, maitinimą, kartu su Lietuvos savanorių sąjunga ieškome savanorių, taip pat atskirtų sporto šakų organizatorių.

Sportines varžybas visuomeniniais pagrindais savarankiškai rengia daugiausia tų šakų federacijos, tačiau ne visada. Pavyzdžiui, krepšinio, teniso ir futbolo federacijos prie mūsų projekto nesijungia. Vieni patyrę Kauno krepšinio turnyrų organizatoriai iškėlė mums nepriimtinas sąlygas, todėl džiaugiamės, kad pavyko susitarti su Jonavos krepšinio mėgėjų lygos organizatorium Laurynu Gailium, kuris tikrai puikiai susitvarkė su milžiniškos apimties (per 700 dalyvių) turnyru. Futbolo turnyrą vykdė Lietuvos mėgėjų futbolo lyga, tenisą – Žalgirio sporto draugija.

Skirtingi skirtingų sporto šakų varžybų rengėjai turi skirtingą patirtį, skiriasi jų pačių reikalavimai sau, tad nutinka, kad vienos varžybos surengiamos aukštesniu lygiu, kitos – žemesniu. Mes, kaip pagrindiniai žaidynių rengėjai, dedame daug pastangų viską sukontroliuoti, tačiau turime pasitikėti kolegomis, o po renginio viską analizuojame ir darome išvadas.

Kai kurias projekto dalis perima savivaldybės. Pavyzdžiui, šiemet Kauno savivaldybė buvo pilnai atsakinga už žaidynių atidarymo renginio ir koncerto organizavimą bei žaidynių dalyvių vakaronę. Miestas taip pat suteikė galimybę žaidynių dalyviams nemokamai naudotis visuomeniniu transportu, LSFS tereikėjo nupirkti elektronines bilietų laikmenas.

Prisidėjo ir kitos organizacijos. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras dalyvavo atidarymo koncerte ir vedė iškilmingą žaidynių eiseną į Sporto halę.

Rengdami žaidynes siekiame, kad visi išsivežtų kuo geriausius įspūdžius, tačiau, be abejo, pasitaiko ir nesusipratimų. Vis dėlto galiu pasakyti, kad šiemet dalyviai žaidynėmis liko patenkinti, absoliuti dauguma sakė, kad jau nekantrauja vėl susitikti Druskininkuose. Tik liūdi, kad vėl reikės laukti net 4 metus. Tačiau visus pradžiugino žinia, kad Druskininkuose žaidynės vyks nebe 3, o 4 dienas.

– Kaip visada, garsiausiai nuskamba nemalonūs incidentai. Taip nutiko ir šiemet, kai į konfliktą įsivėlė praeityje garsus krepšininkas Vidas Ginevičius.

– Žaidynės yra sporto renginys, kur visi nori laimėti. Visi vyrų krepšinio turnyro dalyviai pažymi, kad jo lygis yra labai aukštas, dalyvauja daug gerų krepšininkų, didelė jų dalis yra žaidę gana aukštu lygiu. Tokiose varžybose aistros yra neišvengiamos, susiduria skirtingų gabumų, skirtingų charakterių asmenybės, visi nori laimėti, tad pasitaiko ir pykčių. Galiu tik pasidžiaugti, kad konfliktas buvo labai greitai išspręstas, abu susipykę asmenys pasikalbėjo ir išsiskyrė draugiškai.

Buvo daug kibirkščių ir, pavyzdžiui, futbolo turnyro mažajame finale, tačiau iš karto po rungtynių viskas buvo pamiršta, dalyviai paspaudė vieni kitiems rankas ir draugiškai išsiskyrė.

– Kokių dar sunkumų patyrėte?

– Daugiausia keblumų kilo dėl dalyvių apgyvendinimo. Kaune vienu metu vyko trys dideli renginiai, o netrukus prasidėjo ir Tarptautinės vaikų žaidynės. Situaciją išsprendėme, tačiau reikia pripažinti, kad visiems žaidynių dalyviams suteikti vienodų apgyvendinimo sąlygų nepavyko.

Tai yra viena iš svarbiausių pamokų ateičiai, reikia siekti, kad tas pats miestas tuo pačiu metu netaptų keleto didelių renginių šeimininku. Apie tai jau kalbėjome su Druskininkų savivaldybės atstovais.

Taip pat gaila, kad Kauno miesto sporto skyrius visą dėmesį sutelkė tik į vaikų žaidynes. Visas miestas jau seniai buvo išpuoštas jų reklamomis, o mes likome primiršti.

– Druskininkai yra gerokai mažesnis miestas nei Kaunas ar žaidynes prieš ketverius metus priėmusi Klaipėda. Ar nėra nuogąstavimų, kad Druskininkuose tiesiog trūks bazių varžyboms?

– Druskininkų meras Ričardas Malinauskas net kelis kartus yra pristatęs savo miestą Žaidynių darbo grupei ir visiems be išimties tai paliko tik puikiausius įspūdžius. Tvirtai tikiu, kad iš anksto planuojantis ir kruopščiai dirbant galima išspręsti bet kokias kylančias problemas, o mažesnis miestas, ypač toks unikalus kaip Druskininkai, turi daug privalumų.

– Žaidynės rengiamos kas ketverius metus, bet oficialiai LSFS šiemetinio renginio organizatore buvo paskirta tik 2015-ųjų pabaigoje. Žaidynių biudžeto sutartį pasirašėte tik 2017-aisiais. Ar tenkina tokia tvarka? Taip pat, ar esate tikri, kad ir 2021-aisiais žaidynes rengs ta pati, per dvejas žaidynes jau daug patirties sukaupusi LSFS komanda? Akivaizdu, kad aiškumas ir galimybė nuosekliai dirbti 4 metus leistų visko padaryti daugiau ir geriau.

– Aiškumas ir nuoseklumas visada yra didžiausias privalumas, tuomet gali aiškiai planuotis darbus, veiklos sritis, ieškoti rėmėjų, pagalbos, sudaryti veiklos planus ir pan. Sporto federacijų sąjunga valstybės biudžeto lėšų sutartį pasirašė tik 2017 m. vasario mėnesį, iki to laiko negalėjome sudarinėti jokių sutarčių su tiekėjais, tokie finansiniai ir organizaciniai neaiškumai ypač apsunkina pasirengimą.

Kas rengs 2021-ųjų metų žaidynes tikrai nežinau, tačiau tik dar kartą galiu patvirtinti, kad mūsų nedidelis kolektyvas įdeda daug širdies ir neskaičiuodamas darbo valandų stengiasi pasiekti geriausią įmanomą rezultatą.

– Ir pabaigai, ko palinkėtumėte visiems tiek esamiems, tiek galimiems ateities žaidynių dalyviams?

– Visiems žaidynių dalyviams linkiu nepamiršti, kad Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra mėgėjiškas sporto renginys, kuriame svarbiausi yra bendravimas ir buvimas kartu. Sportas sukuria unikalią galimybę vienyti tautą, pasklidusią po visą platų pasaulį. Ir pabaigai – kur bebūtumėte ir ką beveiktumėte, pasimatykime 2021-aisiais Lietuvoje, nuostabiame Druskininkų mieste!

Permanent link to this article: http://www.salfass.org/sportas/po-zaidyniu-kaune-isvados-ir-mintys-apie-druskininkus/