„Joniškis – Lietuvos krepšinio meka“, – tokia keista, straipsnio pavadinimui tikti galinti mintis šovė vykstant į Joniškį daryti reportažo apie čia įkurtą Krepšinio muziejų. Neslėpsiu – ši mintis iškart sukėlė šypseną. Krepšinio muziejus Kaune, na, pagaliau Vilniuje – tai būtų suprantama. O čia Joniškis… Vykdamas svarsčiau, kad tikriausia išvysiu skambiai „Krepšinio muziejumi“ pavadintą kokį kambarėlį su keliomis nuotraukomis ant sienų, suvenyriniais medaliais ir sportine atributika stenduose. Tačiau tai, ką pamačiau ir išgirdau apsilankęs Joniškyje įkurtame Krepšinio muziejuje, pakeitė mano išankstinę nuostatą – po apsilankymo jame teiginys „Joniškis – Lietuvos krepšinio meka“ man pasirodė pačiu teisingiausiu šios unikalios vietos apibūdinimu. Mano nuomone, Joniškyje jau prieš ketverius metus duris atvėrusiame muziejuje tiesiog privalu apsilankyti ne tik krepšinio aistruoliams. Į ekskursiją kviečia muziejaus įkūrėjas Kiek Krepšinio muziejuje sukaupta eksponatų, negali pasakyti ir šio muziejaus įkūrėjas, krepšinio entuziastas joniškietis Leonas Karaliūnas. „Kai kurie lankytojai netgi skundžiasi, kad eksponatų čia per daug“, – šypsodamasis sako muziejaus įkūrėjas. Nuotraukos, marškinėliai ir sportiniai bateliai su žymių žaidėjų autografais, jų gauti apdovanojimai, vienoje iš salių televizoriaus ekrane demonstruojami įdomesnių rungtynių įrašai – tai tik maža dalis to, ko gali tikėtis šio muziejaus lankytojas. Ekskursiją vedantis krepšinio žinovas, eruditas L.Karaliūnas neleis nuobodžiauti ir į magišką krepšinio įdomybių pasaulį įtrauks net ir tuos, kuriems krepšinis yra toks pat įdomus, kaip ir dailusis čiuožimas. Treneriui dovanojo automobilį „Krepšinio muziejaus ekspozicija prasideda nuo Joniškio. Krepšinis čia pradėtas žaisti 1936 metais. Į muziejų atėjusių vaikų visada paklausiu, koks pirmas lietuvis pateko į NBA. Išgirdęs teisingą atsakymą parodau nuotrauką, kur Šarūnas Marčiulionis nufotografuotas ne su kamuoliu, o su gitara rankose. Atskiras stendas skirtas Joniškyje savo pėdsaką palikusiam olimpiniam čempionui Modestui Paulauskui. Jį treniruoti Joniškio „Žiemgalos“ komandos pakviečiau 1994 metais, kai šio žymus sportininko gyvenime atsirado rimtų problemų. Per kelerius Joniškyje praleistus metus M.Paulauskas vėl atsistojo ant kojų. Atsidėkodami treneriui Joniškio verslininkai nupirko M.Paulauskui automobilį „Ford Scorpio“. Šį automobilį, ant kurio puikavosi valstybiniai numeriai 005 (M.Paulauskas žaidė 5 numeriu pažymėtais marškinėliais), mes M.Paulauskui įteikėme per jo 50-mečio paminėjimą, kurį joniškiečiai surengė Kauno sporto halėje“, – prisimena Joniškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriuje nuo 1990 metų dirbantis L.Karaliūnas. Prezidento dovaną grąžino viešbučio darbuotojai Kitas Krepšinio muziejaus įkūrėjo klausimas – kas tapo pirmaisiais Europos čempionais – priverčia kiek pamąstyti. „Pirmaisiais Europos čempionais tapo latviai. Šią sėkmę jie tikėjosi pakartoti ir per antrąjį Latvijoje vykusį čempionatą. Tačiau Latvijoje triumfavo Lietuvos rinktinė, o latviai liko tik šešti. Aukso medalius laimėjusiems Lietuvos krepšininkams Latvijos prezidentas Karlis Ulmanis padovanojo didžiulę sidabru dengtą lėkštę. Ši asmeninė Latvijos prezidento dovana buvo patikėta saugoti vienam atsarginiam žaidėjui, tačiau jis lėkštę pamiršo viešbučio kambaryje. Ačiū sąžiningiems šio viešbučio darbuotojams – lėkštę radusi kambarinė perdavė ją viešbučio administratoriui, o šis pasirūpino, kad prezidento dovana pasiektų tuos, kuriems ji buvo skirta“, – rodydamas į muziejuje saugomą Latvijos prezidento dovanos kopiją pasakoja L.Karaliūnas. Beje, joniškiečiai tapo pirmaisiais, kurie pasveikino 1937 metais Europos čempionais tapusius Lietuvos krepšininkus. Čempionų sutikimą primena ir Joniškio geležinkelio stotyje 2007 metais atidengta memorialinė lenta. Šiose iškilmėse dalyvavo ir 2003 metais Švedijoje ant aukščiausios pakylos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę atvedęs vyriausiasis komandos treneris Antanas Sireika. Kieno sportiniai bateliai didžiausi? Muziejuje eksponuojami žymių krepšininkų marškinėliai, sportiniai bateliai su autografais. Įspūdingiausiai atrodo 52,5 dydžio Eurelijaus Žukausko, Arvydo Sabonio ir už „Žalgirį“ žaidusio ukrainiečio Grigorijaus Chižniako 53 dydžio sportiniai bateliai. „Ar žinote, kad krepšinio pradininkai Lietuvoje buvo ne vyrai, o moterys?“ – klausinėja ekskursiją vedantis L.Karaliūnas ir galvą papurčiusį žurnalistą užverčia naujais faktais, datomis, vardais… Muziejuje saugomos ir 1926–1927 metų galiojusios krepšinio žaidimo taisyklės, kurias išleido vėliau skrydžiu per Atlantą išgarsėjęs Steponas Darius. Nemažai muziejaus eksponatų lankytojus nukelia į 1985–1987 metus, kai vyko krepšinio grandų „Žalgirio“ ir CSKA kovos. Šias kovas primena ir JAV išleisti suvenyriniai medaliai, kuriuose pavaizduotas kamuolio metimas į CSKA sportines kelnaites bei A.Sabonio per rungtynes parodyto „Ančiukų šokio“ elementai. Muziejuje eksponuojami ir šių kovų dalyvio Valdemaro Chomičiaus aukso medaliai. „Beje, ar žinote, kokiu numeriu pažymėtais marškinėliais žaidė A.Sabonis?“ – klausia L.Karaliūnas. Kai iškart atsakau: „Vienuoliktu“, – Krepšinio muziejaus įkūrėjas rodo nuotrauką iš 1982 metais Kolumbijoje vykusio pasaulio čempionato, kuriame Sovietų Sąjungos rinktinei atstovavęs A.Sabonis vilki 7 numeriu pažymėtais marškinėliais. Paklausęs apie A.Sabonio ūgį, L. Karaliūnas parodo laikraščių iškarpas bei nuotraukas, kuriose užfiksuotas šeštajame dešimtmetyje Sovietų Sąjungoje krepšinį žaidęs čečėnų milžinas Uvaisas Achtajevas, kurio ūgis siekė 2 metrus 32 centimetrus. Saugo A.Belovo sportinę kepuraitę Parodęs muziejuje saugomą Michaelo Jordano autografą, dedikuotą Lietuvos krepšinio profesoriui Stanislovui Stonkui, muziejaus įkūrėjas skuba aprodyti šiam žymiam Lietuvos krepšinio žmogui skirtą ekspozicijos dalį. Europos čempionas, olimpinių žaidynių sidabro medalio laimėtojas, Kūno kultūros institutui, Lietuvos krepšinio komitetui vadovavęs, per 600 mokslinių straipsnių krepšinio tematika parašęs akademikas S.Stonkus drąsiai gali būti laikomas labiausiai Lietuvos krepšiniui nusipelniusiu žmogumi. Vienoje muziejaus salėje, kurios sieną puošia 2010 metais pasaulio čempionate bronzą laimėjusių Lietuvos krepšininkų nuotrauka, vietos atsirado ir Rusijos krepšinio legendoms: 1972 metais per Miuncheno olimpiadą auksą iš JAV rinktinės atėmusios Sovietų Sąjungos rinktinės treneriui Vladimirui Kondrašinui bei pergalingo metimo autoriui Aleksandrui Belovui. Per salėje esantį televizorių galima išvysti ir šių legendinių rungtynių vaizdo įrašą. Muziejuje saugoma V.Kondrašino striukė ir A.Belovo sportinė kepuraitė. Atskiras stendas skirtas ne tik Sovietų Sąjungos, bet ir Lietuvos krepšiniui nusipelniusiam treneriui Aleksandrui Gomelskiui. Šiame stende saugomi A. Gomelskio sūnaus Vladimiro, su kuriuo L.Karaliūnas palaiko artimus santykius, atsiųsti eksponatai. Kitoje sienos pusėje – Valdemarui Chomičiui skirtas stendas, kuriame eksponuojami beveik visi šio žymaus krepšininko gauti apdovanojimai: olimpiniai, pasaulio, Europos krepšinio čempionatų aukso, sidabro ir bronzos medaliai. Ant Čempionų ąžuolo „užaugo“ 68 gilės Eksponatų muziejuje galima išvysti ir pažvelgus į lubas – ant jų nupieštoje krepšinio aikštelėje gausu įvairiaspalvių delnų atspaudų. „Muziejuje apsilankiusių Europos čempionų paprašau palikti žalios spalvos delno atspaudą, olimpinių čempionų – geltonos, o pasaulio čempionų – raudonos spalvos. Iš šių spalvų susideda ir Lietuvos vėliava“ – sako L.Karaliūnas. Muziejuje saugomi ne tik žymių sportininkų, bet ir muziejaus lankytojų autografai. Palikti savo autografą lankytojai gali ant koridorių puošiančių fototapetų, kuriuose įamžinti įvairių krepšininkų žaidybiniai momentai. Naujausia Krepšinio muziejaus ekspozicijos dalis – „Lietuvos krepšinio auksu“ pavadinta salė. Šioje salėje ant 68 čia „augančio“ ąžuolo gilių išgraviruoti Europos, pasaulio ir olimpinių žaidynių nugalėtojais tapusių Lietuvos krepšininkų ir krepšininkių pavardės, ant sienų – Lietuvos rinktinių triumfą 1937, 1939, 1997 (moterys) ir 2003 metais menančios nuotraukos, sirgalių vado Sėklos būgnas, kurį jis pradūrė nuaidėjus finaliniam Švedijoje vykusio Europos čempionato švilpukui, krepšinio kamuolys su čempionų parašais, bilietas į finalines rungtynes, kepuraitė su Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus parašu. Muziejuje saugoma ir po septynis įvairius čempionatus Sėklos vežiota 16 metrų ilgio ir 9 metrų pločio Lietuvos vėliava. Apie krepšinį žino labai daug Aštuoniolika knygų (iš jų septynias – apie krepšinį) parašęs 58 metų L.Karaliūnas apie krepšinį žino labai daug. Penkiolika metų už Joniškio krepšinio rinktinę žaidusiam, jos kapitonu buvusiam L.Karaliūnui nesvetimos ir kitos sporto šakos. Joniškio rajono Švietimo ir sporto skyriaus vyresniuoju specialistu dirbantis L.Karaliūnas žaidė ir futbolą, stalo tenisą, dalyvavo lengvosios atletikos varžybose, šachmatų pirmenybėse. Mintis įkurti Krepšinio muziejų L. Karaliūnui kilo sužinojus, kad jaunieji Joniškio krepšininkai dar 1938 metais Lietuvos moksleivių olimpiados krepšinio varžybose Kaune užėmė antrąją vietą. „Iš Joniškio kilusi ir Europos čempionė Zita Bareikytė. Pagalvojau, kad ir mes, joniškiečiai, turime kuo pasigirti“, – portalui lrytas.lt sako L.Karaliūnas. Rinkti eksponatus būsimam muziejui L.Karaliūnas sakė pradėjęs prieš gerus penkiolika metų, o pats muziejus duris atvėrė prieš ketverius metus. Kiek eksponatų sukaupta šiuo metu 220 kvadratinių metrų plotą užimančiame muziejuje, negali pasakyti ir jo įkūrėjas. Padedant moksleiviams, šiuo metu eksponatai yra surašomi. Realizuoja 95 proc. sumanymų Joniškyje veikiantis Krepšinio muziejus yra unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. „Turtingesni Europos krepšinio klubai turi savo muziejus, Draženo Petrovičiaus atminimo muziejų yra įkūręs šio krepšininko tėvas, tačiau apie kitus Europoje veikiančius krepšinio muziejus neteko girdėti. Savaime suprantama, norėtųsi aplankyti krepšinio meka laikomą Springfildo (JAV) krepšinio muziejų“, – portalui lrytas.lt atvirauja L.Karaliūnas. Gerus santykius su tame pačiame pastate įsikūrusio pramogų centro „Žilvinas“ savininku palaikantis L.Karaliūnas muziejaus lankytojams gali pasiūlyti po ekskursijos užsukti į šalia esantį restoraną ir paskanauti čia siūlomo „Sėklos kepsnio“ ar prie alaus užsisakyti „Fanų užkandos“. „Bendradarbiaujant su pramogų centru krepšinio muziejų galima būtų plėsti. Pramogų centre galėtų atsirasti 5–6 tam tikra atributika dekoruotos erdvės, kurias būtų galima pavadinti atitinkamų krepšininkų vardais. Tarkime, į pramogų centrą atėjusi kompanija galėtų pasirinkti, prie kokio – Sabonio ar Marčiulionio – staliuko praleisti vakarą. Galimi ir kiti variantai. Viskas prasideda nuo minčių – galiu pasigirti, kad man pavyko realizuoti apie 95 proc. savo sumanymų“, – ateities planais dalijasi unikalaus muziejaus įkūrėjas.
Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/sportas/krepsinis/2013/08/06/news/joniskyje-isteigtas-krepsinio-muziejus-stebina-eksponatu-gausa-4939268/
